 |
|
|
 |
||
 |
 |
Girdi, kaip čeža lapai po mūsų kojom?
Jie ruošiasi į amžinybę iškeliaut kartu.
Mes brendame per juos ir net nepagalvojam,
Kad lapai tie po kojomis, tai aš ir tu…
Tiesa tokia: tik varnas plast nuo mieto,
Jau kitas taikosi užimt jo vietą.
Tad negalvok, kad tu esi erelis,
Greičiau ne vietoj tupintis žvrblelis…
Sparrow on Bird Feeder Pole.
Kiek besistengtum pastatyt tvirtus namus,
Ne šiandien, tai rytoj vistiek sugrius.
Statyk iš rastų, plieno ar betono,
Kiek besistengtum- jie vistiek sugrius…
Lietaus norėčiau būti lašeliu,
Nukrist į žemę ir tekėti upeliu.
Marias pasiekti, o gal gilią jūrą
Ir susilieti su jos vandeniu sūriu.
Jei tu kada ateisi prie upelio,
Tu neieškok, nerasi ten lašelio.
Geriau įbrisk į vandenį basa
Ir mėgaukis gaivinančia vėsa.
Tu neliūdėk dėl to lietaus lašelio,
Kad jis pradingo vandeny upelio.
Kam lemta, tas užgims vėl lašeliu,
Kad krist į žemę ir tekėti upeliu.
Lietaus linkiu tau būti lašeliu,
Nukrist į žemę ir pavirsti upeliu.
Marias pasiekti, o gal gilią jūrą
Ir susilieti su jos vandeniu sūriu…
Nature. Rain Drop.
Mano gyvenimas nevertas net brūkšnelio,
Tarp dviejų datų ant paminklinio akmens.
Jis pasibaigs prie to paties dulkėto kelio,
O vieversėliai ir toliau padangėje čirens…
Užteks kalbų, pakelt visas bures!
Mes tuoj pasikinkysim vėją.
Tegul laivelis skrieja per marias,
Tai bus pirmoji mūsų odisėja.
Seniai mes pasirinkom kursą šitą,
Lai staugia vėjas, daužos rėja.
Tegul jis neša mus į žemę nematytą,
Lai kelią mums parodo laimės fėja.
Pažvelk atgal, žemelė jau išnyksta,
Matyt tik pilkos miglos ir rūkai.
Neatsigręžk, neklausinėk kas vyksta,
Ir neliūdėk, jei ką netyčia palikai…
Kodėl nesibaigia lietus?
Ir kelio jokio nematyti.
Dangus apniukęs ir tamsus,
Ir nė viena žvaigždė nešvyti.
Kas ryšis žiburį uždegti?
Nubrėžti kelią danguje?
Aš pasiruošęs juo pasukti,
Jei tik jisai nuves pas ją.
Kur saulė visą dieną šviečia,
O naktį pateka delčia.
Nors pakely reklamos kviečia,
Bet aš vis vien lekiu pas ją…
***
Nakties tyla ir šurmulys dienos
Man mylimosios niekad neatstos.
Nors mantras veblenu- regiu vien ją,
Ir dar kažką. Jis man grūmoja danguje…
…
Aš lyginu tave su spindulėliu saulės,
Kuris kiekvieną rytą pasirodo danguje.
Gerai žinau, tame nėra jokios apgaulės,
Rytoj prašau septintą pažadinti mane…
Kažkas paprašė: duokit vaistų nuo godumo,
Man duokit vaistų nuo godumo kuo daugiau.
Ir vaistininkas pirmąkart suglumo.
Todėl, dėl savo ateities saugumo,
Klientui vaistų davė kuo mažiau…
